Vilniaus mažos taršos zona nuo 2025 01 01
Vadovaudamasi LR Alternatyvių degalų įstatymu, kuris numato, jog didmiesčiai ir kurortinės savivaldybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi nustatyti mažos taršos zonas, Vilniaus miesto taryba pritarė mažos taršos zonos ribų nustatymui – Islandijos g., Vilniaus g. (nuo Islandijos g. iki Trakų g.), Klaipėdos g., Liejyklos g. (nuo Vilniaus g. iki Totorių g.) ir Benediktinių g. (nuo Vilniaus g. iki Šv. Ignoto g.).
Įvedant mažos taršos zoną senamiesčio dalyje siekiama:
- Dar labiau sumažinti tranzitinį eismą ir transporto srautus, o kartu sumažinti aplinkos oro taršą – kietųjų dalelių KD2,5, KD10, azoto dioksido NO2 bei ŠESD išmetamą kiekį.
- Mažiau eismo – mažiau triukšmo, palankesnės sąlygos gyventojų poilsiui ir gyvenimo kokybei.
- Skatinti alternatyvių keliavimo būdų naudojimą mieste – keliauti viešuoju transportu, dviračiais, pėsčiomis ar grynaisiais elektromobiliais.
- Sumažėjus transporto srautams, daugiau gatvių erdvių panaudoti laisvalaikio ir kavinių veiklai, svarstyti galimybę transformuoti gatves į pėsčiųjų zonas.
- Vilniaus istorinio centro – UNESCO pasaulio paveldo – išsaugojimas, mažinant oro taršą, kuri prisideda prie pastatų fasadų erozijos proceso.
- Patrauklesnė aplinka gyventojams, lankytojams ir turistams.
- Sveikesnė, tylesnė ir patrauklesnė aplinka Vilniaus miesto senamiestyje.
Mažos taršos zonos įvedimas mieste yra investicija į sveikesnį, patrauklesnį ir tvaresnį miestą. Europoje mažos taršos zonos pradėtos kurti dar 9-ajame dešimtmetyje, tačiau didžiausias jų populiarumo augimas stebimas pastarąjį dešimtmetį. Pirmosios šalys, įvedusios mažos taršos zonas, buvo Vokietija, Italija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai. Šiose šalyse veikia daugiausia mažos taršos zonų, ir jų skaičius nuolat auga. Mažos taršos zonų plėtra Europos miestuose vis populiarėja, o ši priemonė laikoma veiksminga siekiant gerinti gyvenimo kokybę, didinti oro kokybę bei mažinti triukšmą.