2018 m. Madride buvo apribotas automobilių patekimas į miesto centrą, taip siekiant jame sumažinti taršą. Eismas, išskyrus vietinių gyventojų ir viešojo transporto, buvo uždraustas 472 ha plote (palyginimui, Vilniaus senamiesčio plotas siekia 359 ha). Eismo ribojimai Madride vykdomi pasitelkus kompiuterizuotą baudų sistemą. Vien per pirmąjį reformos įgyvendinimo mėnesį išmetamųjų dujų kiekis miesto centre sumažėjo 38 %, o išmetamojo anglies dvideginio – 14,2 %.

Belgijos miesto Gento istoriniame centre automobiliai buvo uždrausti dar 1997 m., o 2017 m. ši teritorija buvo išplėsta. Apklaustų gyventojų duomenimis, uždraudus eismą gatvės tapo saugesnės dviratininkams, oras tapo „skanesnis“, centre pasidarė smagiau leisti laiką, gatvės pasidarė gyvesnės. Taip pat Gente 2013 m. gyventojams atsirado galimybė paprašyti savivaldybės, kad ji vasaros metu 2–3 mėnesiams apribotų eismą prie jų namų. Tai leido gyventojams daugiau laiko leisti gryname ore šalia savo namų, susipažinti su kaimynais, kurti bendruomenes.

Barselonoje nuo 2016 m. vis didesnėje miesto dalyje siekiama apriboti mašinų įvažiavimą. Projekto įgyvendinimui miestas buvo suskirstytas į vadinamuosius super kvartalus. Tokį kvartalą gali sudaryti, pavyzdžiui, 9 mažesni pastatų blokai, kurie kartu sudaro didesnį stačiakampio formos kvartalą. Pagal šią koncepciją pagrindinis eismas vyksta aplink super kvartalą, o jo viduje galioja kilpinis eismas. Tai yra paliekama galimybė privažiuoti prie savo namų ar kitos reikiamos vietos, tačiau negalima kirsti kvartalo, siekiant trumpinti kelią. Įvedus šią sistemą Barselonoje padaugėjo pėsčiųjų zonų, sumažėjo triukšmo lygis ir tarša.

Šiuo metu į dalį miesto blokų įleidžiami tik gyventojų automobiliai arba aptarnaujantysis transportas, tačiau jų greitis ribojamas iki 10 km/h, o mašinas leidžiama statyti tik požeminėse aikštelėse. Tuo pačiu mieste kuriami ir „žalieji koridoriai“ – sodinami augalai ir medžiai, jungiantys skirtingus blokus. Ateityje tokią sistemą planuojama įvesti ir likusiuose miesto kvartaluose.

Pastaraisiais metais Paryžius kenčia nuo pavojingų smogų, prie kurių stipriai prisideda automobiliai. Dėl to visame mieste pamažu pradėta mažinti benzinines ir dyzelines transporto priemones ir iki 2030 m. siekiama jų iš viso atsisakyti. Šiuo metu į Paryžiaus centrą nuo 8 val. iki 20 val. yra neįleidžiami visi automobiliai, pagaminti iki 1997 m., ir dyzeliniai automobiliai, pagaminti iki 2001 m. Taip pat mažėja automobilių eismui skirtas plotas. Daugiau jo atiduodama autobusų juostoms bei dviračių takams.  Automobilių atsisakymą Paryžius skatina ir finansinėmis lengvatomis. Gyventojai, kurie atsisako savo automobilio ar motociklo, gali gauti 600 eurų išmoką dviračio įsigijimui, viešojo transporto bilietui, automobilių dalijimosi sistemų naudojimui. Mažos įmonės gali prašyti 9 tūkst. eurų paramos elektrinio sunkvežimio ar autobuso įsigijimui. Taksistai taip pat yra finansiškai skatinami įsigyti labiau ekologiškas transporto priemones.