ĮKVEPIANTYS PAVYZDŽIAI

Mažos taršos zonų įvedimo rezultatai Europoje

Europoje viso skaičiuojama daugiau kaip 320 įvestų mažos taršos zonų, iki 2025 m. tikimasi, kad šis skaičius pasieks 500. Daugiausia iš jų Italijoje, viso 172 miestai yra įsivedę mažos taršos zonas, antrojoje vietoje – Vokietija su 78 miestais.

Europos miestuose kuriuose yra įvestos mažos taršos zonos – azoto dioksido (NO2) emisijos sumažėjo vidutiniškai 20 proc., kitais atvejais: Paryžiuje – 24 proc., Briuselyje – 33 proc., Londone – 40 proc.

Londono atveju azoto dioksido taršos sumažėjimas prisidėjo prie ilgalaikių sveikatos problemų sumažėjimo 4,5 proc., be to 8 proc. sumažėjo kvėpavimo takų ligų atvejų. Mažos taršos zonos įvedimas padėjo sumažinti neurologinių susirgimų atvejų 6 proc., tai švaresnio oro poveikis nervų sistemai. Roterdamo (Olandija) pavyzdžiu – taršių automobilių skaičius mieste sumažėjo perpus, kartu atitinkamai sumažinus suodžius 20–30 proc.

Briuselyje – mažos taršos zona nuo 2018-ųjų

Belgijos sostinėje buvo įvesta mažos taršos zona (Low Emission Zone – LEZ) 2018 metų sausio 1 d. Šis sprendimas buvo priimtas dėl miesto tikslo tapti klimatui neutraliu bei pagerinti oro kokybę miesto gatvėse. Nuo 2035 metų planuojama šią zoną padaryti pilnai nuline emisijos zona (ZEZ). Vyriausybė du metus mokės išmokas žmonėms, kurie išregistruoja savo automobilį, už šias lėšas piliečiai galės nusipirkti viešojo transporto bilietus, dviračius nuomotis ir t.t. Tikimasi, jog šios zonos įvedimas sumažins žmonių priklausomybę nuo automobilių bei paskatins naudoti tokį alternatyvų transportą, kaip metro ar dviračius.

Faktai:
Iki 2022 m. galo suodžių emisijos sumažėjo 62%.

  • Automobiliai, kurie neatitiko reikalavimų, jog įvažiuotu į mažos taršos zoną, išmetė 6x daugiau kenksmingų medžiagų negu automobiliai, kurie atitiko reikalavimus.
  • 2018 m. NO2 lygiai miesto zonoje sumažėjo 30%.

https://drive2.city/brussels/

https://urbanaccessregulations.eu/countries-mainmenu-147/belgium/bruxelles-brussel-brussels-circulation-plan

Oslo centre panaikinta 750 parkavimo vietų

2017 metais Oslo miestas pritarė The Car-free Livability Programme iniciatyvai, kurios tikslas buvo paversti miestą žalesniu, gyvybingesniu bei tvaresniu aplinkai. Dėl šios iniciatyvos buvo panaikinta apie 750 parkavimo vietų Oslo centre. Tikslas buvo paversti daugelį centro gatvių į pėsčiųjų, viešojo transporto ir parduotuvių gatves. Šios gatvės turi daugiau sėdimųjų vietų, viešų tualetų bei vandens fontanus. Buvo siekiama surengti daugiau visuomeninių renginių, meno instaliacijų bei koncertų, jog pagerintų gatvių bei miesto atmosferą. 2019 metais Oslas buvo apdovanotas Europos žaliosios  sostinės apdovanojimu.

Faktai:

  • 2019 m. automobilių srautas mieste sumažėjo 20 %.
  • 2019 m. žmonių apsilankymas viešose erdvėse padidėjo 43 %.

https://www.green-zones.eu/en/blog-news/norways-low-emission-zones-explained

https://www.oslo.kommune.no/getfile.php/13319592-1553857948/Content/Politics%20and%20administration/City%20development/Car%20free%20city/The%20Car-free%20Livability%20Programme%202019.pdf

Milane dėl apribojimų automobilių srautas sumažėjo 43 proc.

Italija pirmauja Europoje pagal LEZ zonas, turi netgi 172 zonas skirtinguose miestuose. Milanas turi dvi zonas, kuriose reguliuojamas eismas bei automobilių srautas, pirmoji zona „Area C“ buvo įrengta 2012 metais, tai buvo viena iš pirmųjų tokių zonų Europoje. Antroji zona „Area B“ įvesta 2019 metais. Nepaisant šių apribojimų, Milanas vis tiek išlieka vienas labiausiai priklausančiu nuo automobilių miestu Europoje, tačiau automobilių skaičius šiose zonose sumažėjo. Zona B sudaro apie 72 % viso miesto teritorijos, šioje zonoje reikia įsigyti leidimą, kuris kainuoja 5 eurus, elektriniams automobiliams įvažiavimas yra nemokamas.  Šių zonų tikslas yra sumažinti oro taršą bei paversti Milaną patraukliu pėstiesiems ir dviratininkams.

Faktai:

  • 2023 m. automobilių srautas mieste sumažėjo 43% nuo LEZ įvedimo.
  • Elektrinių automobilių mieste padidėjo 6% (2023m.) nuo 0.1% (2012m.)
  • 2022 m. NOx emisijos mieste sumažėjo 76.3%.

https://www.comune.milano.it/en/aree-tematiche/mobilita/area-b/https://www.itf-oecd.org/sites/default/files/docs/charging-scheme-other-strategies-milan.pdf

Birmingamo centre įvedus švaraus oro zoną tarša sumažėjo 40 proc.

Siekiant sumažinti azoto dioksido lygį Birmingamo centre 2021 m. birželio mėn. įvesta Švarioji Oro Zona ( „Clean Air Zone“ – CAZ). Šioje zonoje visoms taršioms transporto priemonėms tenka susimokėti įvažiuojant į miesto centrą. Išimčių nėra nei taksi, gyventojams, tiekėjams ar specialiajam transportui. Miesto savivaldybė investuoja į viešojo transporto, metro linijų, autobusų plėtrą bei naujus tiesiamus dviračių ir pėsčiųjų takus. Pasiekti rezultatai:

  • 2023 metais mieste tarša sumažėjo 40 %.
  • NO2 lygiai mieste sumažėjo 26% nuo CAZ įkūrimo. 
  • Prognozuojama, jog dėl CAZ įkūrimo, pelnas aplinkiniams verslams, žmonių sveikatai, aplinkai siektu virš 56 milijonų svarų. 

Amsterdame automobilius pakeitė dviračiai

Amsterdame reformos, kuriomis buvo siekiama sumažinti automobilių skaičių gatvėse, prasidėjo dar 1980 m. Jas paskatino didėjantis automobilių avarijose žūvančių vaikų skaičius. Siekdamos į tai atkreipti dėmesį, kūrėsi aktyvistų grupės, rengusios dviračių demonstracijas, organizavusios dienas, per kurias būdavo uždaromas mašinų eismas gatvės, taip leidžiant vaikams saugiai žaisti gatvėse. Vėliau buvo organizuojami eksperimentiniai sekmadieniai be mašinų, kurie suteikė galimybę prisiminti, kaip atrodydavo gatvės, neprigrūstos mašinų. Palaipsniui gatvėse buvo mažinamas stovėjimo aikštelių skaičius. Taip Amsterdamas tapo vienu pirmųjų miestų, kuriame pradėta mašinas keisti dviračiais. Šiuo metu Nyderlanduose yra nutiesti 35 tūkst. kilometrų dviračių takų ir daugiau nei ketvirtadalis gyventojų pagrindine transporto priemone renkasi dviratį.

Madrido miesto centre uždraustas transportas 

2018 m. Madride buvo apribotas automobilių patekimas į miesto centrą, taip siekiant jame sumažinti taršą. Eismas, išskyrus vietinių gyventojų ir viešojo transporto, buvo uždraustas 472 ha plote (palyginimui, Vilniaus senamiesčio plotas siekia 359 ha). Eismo ribojimai Madride vykdomi pasitelkus kompiuterizuotą baudų sistemą. Vien per pirmąjį reformos įgyvendinimo mėnesį išmetamųjų dujų kiekis miesto centre sumažėjo 38 %, o išmetamojo anglies dvideginio – 14,2 %.

Gentas siūlo galimybę apriboti eismą savo kaimynystėje

Belgijos miesto Gento istoriniame centre automobiliai buvo uždrausti dar 1997 m., o 2017 m. ši teritorija buvo išplėsta. Apklaustų gyventojų duomenimis, uždraudus eismą gatvės tapo saugesnės dviratininkams, oras tapo „skanesnis“, centre pasidarė smagiau leisti laiką, gatvės pasidarė gyvesnės. Taip pat Gente 2013 m. gyventojams atsirado galimybė paprašyti savivaldybės, kad ji vasaros metu 2–3 mėnesiams apribotų eismą prie jų namų. Tai leido gyventojams daugiau laiko leisti gryname ore šalia savo namų, susipažinti su kaimynais, kurti bendruomenes.

Barselona kuria super kvartalus

Barselonoje nuo 2016 m. vis didesnėje miesto dalyje siekiama apriboti mašinų įvažiavimą. Projekto įgyvendinimui miestas buvo suskirstytas į vadinamuosius super kvartalus. Tokį kvartalą gali sudaryti, pavyzdžiui, 9 mažesni pastatų blokai, kurie kartu sudaro didesnį stačiakampio formos kvartalą. Pagal šią koncepciją pagrindinis eismas vyksta aplink super kvartalą, o jo viduje galioja kilpinis eismas. Tai yra paliekama galimybė privažiuoti prie savo namų ar kitos reikiamos vietos, tačiau negalima kirsti kvartalo, siekiant trumpinti kelią. Įvedus šią sistemą Barselonoje padaugėjo pėsčiųjų zonų, sumažėjo triukšmo lygis ir tarša.

Šiuo metu į dalį miesto blokų įleidžiami tik gyventojų automobiliai arba aptarnaujantysis transportas, tačiau jų greitis ribojamas iki 10 km/h, o mašinas leidžiama statyti tik požeminėse aikštelėse. Tuo pačiu mieste kuriami ir „žalieji koridoriai“ – sodinami augalai ir medžiai, jungiantys skirtingus blokus. Ateityje tokią sistemą planuojama įvesti ir likusiuose miesto kvartaluose.

Londonas diegia mažų emisijų zonas

Londone oro užterštumas kasmet sąlygoja maždaug 9 tūkst. žmonių mirtį. Dėl to miesto centrinėje dalyje įvestas spūsčių mokestis, o didžiojoje Londono dalyje – mažų emisijų zona. Praėjus 5 metams nuo mažų emisijų zonos įvedimo, kietųjų dalelių kiekis miesto zonose sumažėjo 2,5-3,1 proc. (palyginimui, už zonos ribų pavyko pasiekti tik 1 proc. sumažėjimą).  Be to, mieste vystomi magistraliniai dviračių takai, skatinant žmones dažniau rinktis dviratį kaip pagrindinę transporto priemonę.

Paryžius siūlo lengvatas dviračiams

Pastaraisiais metais Paryžius kenčia nuo pavojingų smogų, prie kurių stipriai prisideda automobiliai. Dėl to visame mieste pamažu pradėta mažinti benzinines ir dyzelines transporto priemones ir iki 2030 m. siekiama jų iš viso atsisakyti. Šiuo metu į Paryžiaus centrą nuo 8 val. iki 20 val. yra neįleidžiami visi automobiliai, pagaminti iki 1997 m., ir dyzeliniai automobiliai, pagaminti iki 2001 m. Taip pat mažėja automobilių eismui skirtas plotas. Daugiau jo atiduodama autobusų juostoms bei dviračių takams.  Automobilių atsisakymą Paryžius skatina ir finansinėmis lengvatomis. Gyventojai, kurie atsisako savo automobilio ar motociklo, gali gauti 600 eurų išmoką dviračio įsigijimui, viešojo transporto bilietui, automobilių dalijimosi sistemų naudojimui. Mažos įmonės gali prašyti 9 tūkst. eurų paramos elektrinio sunkvežimio ar autobuso įsigijimui. Taksistai taip pat yra finansiškai skatinami įsigyti labiau ekologiškas transporto priemones.

Niujorke dviračių takai didina pardavimus ir NT vertę

Nuo 2019 m. vienoje pagrindinių Niujorko rajono Manhatano gatvių, kuria kasdien pravažiuodavo 21 tūkst. transporto priemonių, įvažiavimas automobiliams buvo uždraustas. Ši gatvė dabar skirta tik viešajam transportui ir dviračiams. Įvykus pokyčiams viešojo transporto keleiviai pastebėjo žymiai sutrumpėjusį kelionės laiką. Manhatanas taip pat aktyviai plečia dviračių takus, o tai teigiamai atsiliepia vietiniam verslui. Vienoje gatvėje, kurioje buvo įrengtas dviračių takas, pardavimai išaugo 49 proc. Be to, dviračių takai augina nekilnojamojo turto vertę.